Lyderystės vaidmuo mokykloje

Lyderystė - vadovavimo viršūnė, kai aplink lyderį buriasi žmonės, patikėję suformuluota organizacijos vizija ir tikslais, bei norintys ir galintys juos įgyvendinti (pagal Žvirdauską, 2006).

Lyderystė mokykloje paprastai kyla ne iš vieno asmens , o iš grupės asmenų, kurie tiki lyderyste, jos galia ir nori ją skleisti mokykloje. Todėl šalia mokyklos vadovo sėkmingai dirba ir mokytojai lyderiai. Nors kalbant apie pedagogų bendruomenę, visi mokytojai yra lyderiai, jei ne mokyklos organizaciniame gyvenime, tai pamokoje tikrai.

Mokytojai lyderiai - patyrę specialistai, daugiausia savo laiko praleidžiantys klasėje, bet kartais besiimantys lyderių vaidmens. Mokytojai lyderiai lyderiauja klasėje ir už jos ribų, jie susitapatina su mokytojų bendruomene ir prisideda prie geresnės mokymosi praktikos. Mokyklos vadovas daugeliu atžvilgių yra svarbiausias ir įtakingiausias asmuo. Vadovo kaip lyderio gebėjimai lemia palankią mokyklos atmosferą, mokytojų profesionalumo lygį, dvasinę.

Lyderystė mokykloje yra siektinas reiškinys. Neretai lyderystė mokykloje yra suvokiama kaip vadovo lyderystė, t. y. mokyklų vadovai ir lyderiai yra tapatūs asmenys. Kalbant apie lyderystę mokykloje dažniausiai dėmesio centre yra mokyklos vadovas. Bet mokykloje lyderiais gali būti ne tik mokyklos vadovai, bet ir kiti mokykloje dirbantys pedagogai, kiti veikiantys asmenys. Cibulskas G., Žydžiūnaitė V., pateikia tokią lyderystės mokykloje sampratą:

1. Lyderystė mokykloje turi būti suprantama kap abipusis, tikslingas mokymasis bendruomenėje.

2. Kiekvienas turi teisę, atsakomybę ir gebėjimą būti lyderiu.

3. Tikslingos aplinkos kūrimas - kiekvieno prioritetas.

4. Žmonių įsitraukimas priklauso nuo aiškiai nubrėžtų lyderystės rėmų.

5. Pedagogai yra ryžtingi vedliai realizuojant tikslus.

Kaip matyti, lyderiais gali būti visi. Vadinasi, ir personalo darbuotojai, tėvai, mokiniai gali reikštis kaip lyderiai tam tikroje savo veiklos srityje. Potencialiais lyderiais savo veiklos srityje gali būti visi mokytojai, nes jie labiausiai susiję su aplinkų kūrimu, patirties tarpusavyje dalinimuisi, ugdymo turinio organizavimu. Mokytojo lyderystė yra svarbi tiek mokyklos veiklai, tiek pokyčiams, tiek mokinių rezultatams. tai sietina su tuo, kad mokytojas lyderis labiau imponuoja savo mokiniams, jis turi daugiau galios ką nors keisti savo veikloje ir daryti įtaką mokinių mokymosi procesui. Cibulskas, Žydžiūnaitė, teigia, kad mokytojo lyderystė gali būti skirstoma į formaliąją ir neformaliąją. Lyderystė gali reikštis ir formaliai apibrėžtose veiklose, ir kilti neformaliose situacijose. formalioji lyderystė apima funkcijas, susijusias su mokytojo veiklomis, kurios yra reglamentuotos teisiniuose dokumentuose ar mokyklos veiklą, mokytojo funkcijas apibrėžiančiuose dokumentuose, o neformalioji mokytojo lyderystė gali pasireikšti tam tikrose veiklose, kurių atlikimas jam nėra privalomas, tačiau jos sustiprina jo, kaip lyderio, įvaizdį.

Navickaitė (2012) straipsnyje "Mokyklos vadovų lyderystė vykstančių švietimo pokyčių kontekste" rašo, kad "geriausios mokyklos investuoja į lyderių ugdymą" (Navickaitė, 2012 p. 36).

Mokyklose, kuriose egzistuoja lyderystė, pasižymi kultūra, o sprendimai mokykloje priimami dalyvaujant mokiniams, mokytojams, tėvams, kitiems mokyklos bendruomenės nariams.

Mokytojo lyderio samprata traktuojama gan įvairiai: jie veiklūs, smalsūs, rekflektuoja, tobulina darbo įgūdžius, prisiima atsakomybę už mokinių ugdymą, pasitiki savimi, sudaro sąlygas puoselėti visos mokyklos sėkmę. Svarbi mintis ta, kad mokytojai lyderiai rūpinasi savo kolegomis mokytojais, skatina kolegas keistis, imtis iniciatyvos. Mokytojai lyderiai atviri naujoms idėjoms ir pasirengę mokytis iš kitų.

Moksliniai lyderystės tyrimai Lietuvos mokyklose

Atlikti longitudiniai lyderystės raiškos švietime tyrimai (2011 bei 2012 m.). 2011 metais vykusio tyrimo metu buvo apklausiami Lietuvos miestų / rajonų mokyklų vadovai, pavaduotojai, mokytojai, vidurinės grandies specialistai, mokiniai, jų tėvai. Tyrimas parodė, kad daugelio respondentų nuomone, požiūris į lyderystę yra teigiamas. Dauguma mokyklos vadovų, pavaduotojų, mokytojų organizacijos veiklos neįsivaizduoja be tikro lyderio, taip pat mano, kad organizacijos geresnius rezultatus pasiekia turėdamos geresnius lyderius - taip mano 94,3 proc. respondentų, apklaustų 2011 metais. 2012 m. taip pat formuluotiems teiginiams pritarė net po 99,0 proc. respondentų. Tyrimų duomenys dar kartą patvirtina, jog nuostatos į lyderystę mokykloje gerėja, vis labiau palankios, Lietuvoje formuojasi teigiamas požiūris į lyderystę mokykloje. o tai labai svarbu, nes daugelis pokyčių prasideda nuo teigiamo požiūrio.

Lyderystė -vienas iš veiksnių, turinčių didelį poveikį mokyklos veiklos kokybei. 2009 m. Lietuvoje atliktas Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo tyrimas parodė, kad mokyklų savarankiškumo didinimas, valdymo struktūros liberalizavimas, karjeros galimybių didinimas, finansinio savarankiškumo didinimas, švietimo lyderių kompetencijos didinimas - prielaidos lyderystės mokykloje raiškai.

Lyderystės raiškos prielaidos pagrindiniuose teisiniuose švietimo dokumentuose

Teisiniai švietimo dokumentai yra neatsiejami nuo mokyklos veiklos. Paprastai mokyklos veikla yra reglamentuota įstatymiškai. Todėl tikslinga apžvelgti tuos švietimo dokumentus, kurie sudaro prielaidas lyderystės raiškai mokykloje.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. Švietimo įstatymas yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje. Švietimo įstatyme yra prielaidos lyderystės raiškai mokykloje.

3 str. Švietimo tikslai. "Švietimo tikslai yra šie:

1) išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant valstybinės kalbos, užsienio kalbų ir gimtosios kalbos mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir sveikai gyventi;

2) nustatyti asmens kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti kompetencijų ir (ar) kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų lygį ir padedančią jam įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti tolydžiai kintančioje darbo rinkoje, perteikti technologijų, ekonomikos ir verslo kultūros pagrindus, būtinus šalies ūkio pažangai, konkurencingumui bei darniai raidai laiduoti, sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo poreikius ir tobulėti mokantis visą gyvenimą " (3 straipsnis). <...> Šie švietimo tikslai labai svarbūs, nors jie orientuoti į mokinius, tačiau siekiama kūrybiškos, harmoningos, drąsios, atsakingos asmenybės išugdymo, tuo pačiu turinčios įvairių gebėjimų, kompetencijų, be abejo tame tarpe ir lyderio savybių. Todėl kalbant apibendrintai apie lyderystę mokykloje, jos pasireiškimo prielaidas, yra sudaromos teisinės sąlygos ir mokiniams būti lyderiais pamokoje, užsiėmime, projektinėje veikloje. Kita vertus mokiniai ima pavyzdį iš juos mokančių mokytojų, jei mato, jog mokytojas elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje kaip lyderis, iniciatorius, mokiniai iš jo sėkmės daugiau mažiau mokosi.

23 str. Pagalba mokyklai ir mokytojui. "Pagalbos mokyklai ir mokytojui paskirtis – teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir skatinančią mokyklos veiklos tobulinimą ir mokytojo profesinį tobulėjimą; mokyklai ir mokytojui padedama tobulinti veiklą, siekti geresnės švietimo kokybės konsultuojant, atliekant mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą ir išorinį vertinimą bei sudarant sąlygas mokytojams tobulinti kvalifikaciją" (23 straipsnis). Šio LR Švietimo įstatymo 23 straipsnio nuostatos neabejotinai sudaro prielaidas mokytojų lyderystės augimui ir plėtotei. Kaip rašoma literatūroje, kvalifikacijos kėlimas yra vienas iš veiksnių, darančių įtaką lyderystės raiškai mokykloje.

37 str. Švietimo kokybė. "Švietimo kokybės samprata kuriama visuomenės, švietimo dalyvių ir švietimo valdymo subjektų. Švietimo valdymo subjektai inicijuoja ir organizuoja viešus švietimo paskirties, tikslų, jų siekimo būdų ir principų svarstymus, teikia svarstymams tyrimais ir analize pagrįstus švietimo būklės įrodymus, pagal savo kompetenciją įteisina susitarimus ir priima strateginius sprendimus"<...>

"Švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokyklų vadovų ir mokytojų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas"

Apžvelgus 37 staraipsnio punktų nuostatas, galime teigti, kad yra sudarytos aiškios galimybės lyderystės raiškai bei plėtrai mokykloje.

60 str. Mokyklos savivalda. "Mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos ir finansavimo klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos įstatuose, priima sprendimus, daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą. Mokyklos savivaldos institucijų įvairovę, jų kompetenciją ir sudarymo principus įteisina mokyklos įstatai." 60 str. 2 punkte rašoma apie mokyklos savivaldą ir galima daryti prielaidą, kad šis įstatymas taip pat sudaro sąlygas lyderystės raiškai priimant sprendimus, reikšiant nuomonę, sudarant nuostatus, tai yra dirva idėjoms ir jų įgyvendinimui.

Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija

13 str. Strategijos tikslai:

"Pasiekti tokį pedagoginių bendruomenių lygį, kai jų daugumą sudaro apmąstantys, nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai ir dėstytojai",<...> "įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kokybės kultūrą, užtikrinančią savivaldos, socialinės partnerystės ir vadovų lyderystės darną ", <...> "garantuojant švietimo sistemos veiksmingumą, sukurti paskatų ir vienodų sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemą, grįstą veiksminga pagalba atpažįstant save ir renkantis kelią veiklos pasaulyje. Derinti asmens pasirinkimą su valstybiniu planavimu".

Minėtoje Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje vienareikšmiškai galima teigti, jog šiame dokumente taip pat skiriama dėmesio lyderystei ir jos raiškai.

Be valstybinių teisinių švietimo dokumentų, svarbūs ir vidiniai mokyklos dokumentai, sudarantys prielaidas lyderystės mokykloje raiškai.

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

Lyderystės kompetencija: kam? kodėl? kaip? Švietimo problemos analizė. 2012 liepa Nr. 10 (74). <http:www.smm.lt/vadyba-lyderyste-mokytojai.pdf>

Cibulskas G., Žydžiūnaitė V. Lyderių laikas. Lyderystės vystymosi mokykloje modelis. Vilnius, 2011 <http://www.lyderiulaikas.smm.lt/.../429_lyderystes%20vystymosi%20M>.

Navickaitė J. Mokyklos vadovo lyderystė vykstančių švietimo pokyčių kontekste. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA 2012 29, Lietuvos virtuali biblioteka. http://lvb.lt/

Mokytojas lyderis - visuomenės varomoji jėga. Švietimo problemos analizė. 2013 balandis Nr. 1 (87). <http:www.smm.lt/uploads/documents/...ir.../mokytokas%20lyderis_spau.pdf>.

Žvirdauskas D. Pedagogo lyderystė bei vadybinių kompetencijų ugdymas. seminaro medžiaga (skaidrės). <www. lietuviunamai.vilnius.lm.lt/index_files/seminaras_baltarusija. pdf>

Leadership models, philosophies, styles - definitions, descriptions, terminology. <http://www.businessball.com/leadership-theories.htm>

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas. <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=395105&p_query=&p_tr2=> .

Valstybinė švietimo 2013-2022 metų strategija. Prieiga internete: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=463390&p_tr2=2>.

II Longitudinio lyderystės raiškos švietime tyrimo ataskaita. Lyderių laikas, 2013. <http:www.lyderiulaikas.smm.lt/lt/biblioteka/tyrimai.pdf>.

 

Parengė:

M. Romerio universiteto Socialinių technologijų f. teisės edukologijos magistrantūros II kurso studentė, praktikantė Rima Žalianekaitė